Kodėl turėčiau pasidaryti pats?

Artėja vasara. Artėja šilti orai. Artėja piknikai sode. Jau mastau ko man reikėtų: reikėtų sūpynių (beje, sūpynės, pasirodo, Ū ilgoji),reikėtų suoliuko, reikėtų namelio, reikėtų lėktuvo, reikėtų kosminio laivo, reikėtų mirties žvaigždės, kad putinas bijotų. Na su paskutiniais trimis gal šiek tiek sunkiau būtų, bet pirmus tris tikrai įmanoma rankomis pasidaryti. Suoliukai ir sūpynės kaip kokie kekšės parsiduoda, gašliai atkišę savo kojas, varžtus ir kitas dalis, ir kaina tokia, kad, paskaičiavus, geriau apsimoka sėdėti darbe, o uždirbus pinigų-nusipirkti. Bet pamastykime giliau-kas gaus pinigėlių už sūpynių, suoliuko pagaminimą? Kas įgaus įgūdžių, pamankštins rankas ir vaizduotę? Nagi kiniečiai, indai ir visi kiti. O už pinigus, kuriuos gaus Kinija, bus nupirkti lėktuvnešiai, naikintuvai, bombos ir jais bus trolinamas likęs pasaulis. Na žinote ką, gal ačiū-apsieis kiniečiai ir be mano pinigėlių. Jau geriau pats savo rankas, fantaziją įjungsiu ir viską pasidarysiu. Aišku, varžtų ir kitų jungiamųjų konstrukcinių elementų nesusikonstruosiu, tačiau dalis, iš kurių gims namelis ar sūpynės ar suoliukas, galiu pasidaryti ir pats-reikės tik medžiagų, grąžto, atsuktuvo, pjūklo, metro. Ir VISKAS. Patobulės įgūdžiai, pailsėsiu nuo kompiuterinio kompiuterizuoto darbo ir, jei ateis TEOTWAWKI (pasaulio pabaiga, kai visa esama sistema grius, viskas pasikeis, dings internetas, parduotuvės, Seimo nariai ir kt.), aš tikrai nepasimesiu, mokėsiu susikonstruoti tai, ko reikės:) Galiausiai, galėsiu visiems pasigirti-“pats pasidariau!”.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

Time limit is exhausted. Please reload the CAPTCHA.