Visi-priešai? Ar visi-draugai?

Šiandien akis užkliuvo už straipsnio delfyje, anot kurio “pagreitį įgavusios pilietinės iniciatyvos greitai susiejamos su Maskvos pinklėmis, šiomis iniciatyvomis patikėję žmonės išvadinami vatnikais – ir diskusija baigta.” Su straipsniu negaliu nesutikti-tikrai įaudrinti protai darosi pasyvūs ir, esant tikrai grėsmei, gali sureaguoti neadekvačiai. Negalime ir užmerkti akių į tai-jei visus gąsdinimus atmesime, imsime sekti paskui “liaudies protesto prieš maximą” sekėjus.

Vėlgi, esminė bėda-vyksta karas. Informacinis karas. Priešiškos jėgos bando pasinaudoti situacija, sukiršinti, nesvarbu, ar einame už kažką, ar prieš kažką. Pats prisiminiau kelias idėjas, kurias kažkada buvau sugalvojęs. Viena iš jų-“triukšmaujantis kaimynas ir inercija”. jei turime triukšmaujantį kaimyną, kuris tai daro nuolat, galime jam puikiai atkeršyti. patriukšmaukime ir patys. Jei kaimynas jau yra blogai pagarsėjęs (ir perkeltine prasme, ir tiesiogine), jei mes garsiai grosime, malkų vistiek gaus kaimynas. Iš inercijos. Kodėl? Išgirdus triukšmą, kokia pirma asociacija bus? “Vėl JIS triukšmauja!” O kad triukšmaujame mes, galės jis pats (beviltiškai) įrodinėti-kaltininkas juk aiškus-jis:)

Kita strategija-“jei jau vistiek beviltiška, tai tegu viskas sugriūna”. Esmė-jei kažkas kažko reikalauja, prisijunkime prie jų, reikalaukime dar garsiau ir daugiau, judinkime tą namą, kol jis pradės griūti. Reikalaukime tol, kol kažkas nebepasikęs ir paauklės tą “reikalautoją”. Vėlgi-kaltas bus jis, nes reikalavo. Lygiai taip pat galime sugadinti reikalus vatnikams-reikia prisijungti prie jų komentaruose ir rėkti dar daugiau, reikalauti dar akivaizdžiau, įsilieti, o tada modifikuoti reikalavimų srautą, kad slapti kėslai taptų nebeslapti. Visi planai vatnikams sužlugs, nes bus akivaizdu, kokie tie planai.

O kaip atsiriboti ir netapti vatnikų įrankiu? Manau nesunku-reikia įterpti antivatnikišką, antiputinišką gaidelę į kiekviena savo nuosavą riksmą. Joks vatnikas nerėks kartu, nes tai reikštų jų pačiu planų sugadinimą, veikimą ne pagal schema, veikimą ne ta kryptimi, kuria reikėtų. Svarbiausia per anksti nepavargti, vykdyti savo planą ir nepamiršti, kad vyksta karas, kad kažkas pasiruošęs išnaudoti musų momentą ir patiems būti tam pasiruošus.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

Time limit is exhausted. Please reload the CAPTCHA.