Dvireikšmiškumo laikai

Žiūrėdamas į į teismą atvedamo motiną uždusinusio kauniečio nuotrauką, prisiminiau Siriją su jos prezidentu Assadu. Bet ne dėl to, kad abu kažką žudė, bet dėl dvireikšmiškų situacijų ir gyvenimo filosofijos. Sirijoje susikirto Amerikos ir Rusijos interesai-Amerika buvo prieš diktatorių, Rusija palaikė jį kaip sąjungininka. Todėl amerikiečiai rėmė Sirijos sukilėlius, kovojančius prieš Assadą, siekdami jį nuversti. Deja deja… Gavosi taip, kad, remdami sukilėlius, pasyviai rėmė ir ekstremalius islamo radikalistus Daesh (ISIS).Iš pat pradžių man įdomu buvo, kaip viskas baigsis-vieni žudė žmones, kiti irgi žudė žmones. Žodžiu, Amerikai iš dviejų blogybių reiėjo rinktis vieną-arba neliesti Assado, arba remti kitus žudikus. Amerikiečiai pasirinko, bet, mano akimis žiūrint, neaišku, ar pasirinkimas tikrai geras buvo, pats nežinočiau, ką rinktis tokioje nevienareikšmiškoje situacijoje ir, panašu, kad ne be reikalo. O pasaulio galingųjų pasirinkimo rezultatas vistiek buvo nekaltų žmonių mirtys-paliksi Assadą-pateisinsi cheminio ginklo naudojimą, nepaliksi-pateisinsi Daesh, kapojančią galvas. Žodžiu, gero varianto nėra. Kitas klausimas-prie ko čia kaunietis? Atsakymas-čia situacija irgi nėra vienareikšmiška. Viena vertus, niekšas siaubūnas nužudė savo mamą, ta, kuri jį gimdė, augino, mokė! Bet, kita vertus, mama sunkiai sirgo, jai reikėjo nuolatinės slaugos, priežiūros. Tai žinau, nes pats savo a.a. močiutės slaugyme dalyvavau ir žinau, kad viskas nėra gražu, paprasta, pigu. Aišku, mano močiutė buvo gyvybinga, po operacijos pasveikusi dar vasarą česnakus sodino. Tačiau, šiaip ar taip, kokybiška reabilitacija buvo nepigi, o slaugos namuose aptarnavimas apgailėtinas. Lygiai taip pat su slauga-arba žmogus kaip nelaistoma gėlė nuvysta, arba profesionalams reikia atseikėti baisias pinigų sumas, kad tam žmogui padėtų remtis į gyvenimą. O kur atvejai, kai ligonis ar senukas visam likusiam gyvenimui prie lovos prikaustomas, kur atvejai, kai griaužia vėžys, išsėtinė sklerozė, kitos ligos? Ne vieną atvejį esu girdėjęs, kai senukai sako, kad nebenori gyventi, ne vieną atvejį esu girdėjęs, kai patys savo noru pasitraukia iš šio pasaulio. Tokiu atveju visai pateisinu eutanaziją-žmogui, kuris siaubingai kenčia, kur baisūs skausmai, kur milžiniškos pinigų sumos gydymui (kurių uždirbimas ėda ir artimųjų gyvenimus-arba ari, arba pats slaugai artimąjį ir nuosavo gyvenimo nebeturi), geriau pačiam apsispręsti ir savo noru su gydytojų pagalba pasitraukti, nei kankintis. Kai pagalvoji, mes net gyvūnams esame gailestingesni-jei prognozės pesimistinės, dažnai siūloma gyvūną užmigdyti. O žmogų? 83 metų senukas prijungiamas prie įrangos, kad palaikyti jo gyvybę, nors realiai tas gyvybės palaikymas neturi prasmės-žmogus jau nebe žmogus, o tik kūnas be samonės, dirbtinai palaikomas, netgi galimybės sąmonę atgauti nebeturi. O artimieju, kurie apie jį laksto, patys iš esmės negyvena, nes gyvena tik kaip slaugytojai, patys stresu ir sunkiu slaugos darbu ėda sau sveikatą, patys nuskursta, nes visi pinigai eina į slaugą. Aš labai abejoju, ar tokį pasirinkimą galima laikyti humanišku-vietoje vieno žmogaus, kuriam vilčių iš esmės nėra, atsiranda ir antras, kurio prognozė irgi nukrypsta žemyn ir gyvenimas sutrumpėja bent dešimčia metų.
Kur čia dviprasmiškumas? Ogi priešpriešoje “jis geras, o jis blogas”, “gyventi gerai, mirti blogai, atimti gyvybę dar blogiau”. Tačiau atėjo toks momentas, kai taip konkrečiai suskirstyti nebeįmanoma-tenka rinktis tarp dviejų blogybių ir vieną iš jų bandyti pateisinti. Galbūt tiesiog mūsų savimonė transformuojasi, o gal tiesiog evoliucionuojame ir į tokius apsisprendimus žiūrime iš kitos pusės. Gal kaunietis, nužudęs savo motiną, iš tiesų ir nebuvo negailestingas žvėris-gal ir visai humaniškai pasielgė, nutraukdamas mylimos sunkaii sergančios mamos kančias ir išsiųsdamas ją į aną pasaulį? O gal užuot palaikius sukilėlius kartu su Daesh ir smerkus Assadą buvo galima surasti dar kitokį sprendima?

Ar europėjame?

Benaršant viename forume, akys užkliuvo už vienos diskusijos, kaip žmogus skundėsi, kad dėl nubraukto sparno draudimas siūlo mašiną išregistruoti. Ir kaip tyčia šiandien dieną vairuodamas masčiau, ką pačiam reiktų daryti, jei į maniškę bumbteltų. Atrodo mažytė niekinga problemėlė, paprastai sprendžiama-“seną laužą nurašyti ir už paskolą naują pasiimti”. Deja, šita problemėlė tėra ledkalnio viršūnė. Seimo nariai, priimantys tokius teisės aktus, kuriais mašina nurašoma ne remiantis technine būkle, bet remonto kaštais, panašu, pamiršta, kur gyvena ir koks jų “darbovietės šalies” statusas. O taip-viena iš skurdžiausių šalių Europoje, vienas iš mažiausių vidutinių atlyginimų Europoje. Jau ne vienas ir šiek tiek daugiau uždirbantis pažįstamas skundėsi-“išgyventi čia neįmanoma, jaučiu, reiks krautis daiktus ir išvažiuoti”. Kažkur šita problema girdėta. Ai taip-mūsų visa tauta baigia išsivažinėti. Sąlygos tokios, kad net pabėgėliai išsinuomuoja mikroautobusus ir jais sprunka lauk iš čia. Man pačiam irgi kartais tokia idėja sukirba, bet kol kas ją veju šalin. Šiaip ar taip, skurdo problema tikrai egzistuoja ir esama ekonominė situacija ją dar labiau gilina. Kaip ant mielių kylančios kainos ir griežtėjantys reikalavimai dažną žmogų priverčia svarstyti, ar verta likti, tuo labiau, kainos (įskaitant maisto) darosi panašios į vakarų Europos, tačiau pajamos-absoliučiai priešingai, griežtėjantys reikalavimai reiškia, kad teks susidurti su vis didesnėmis išlaidomis. Natūralu, kad dauguma pamiršta nacionalistines, tautines idėjas “čia mano tėvynė” ir piktai nusispjovę išvažiuoja. O dėdės politikai, kurie skurdu nesiskundžia, dar “stebisi”, “viešina problemą”, neva, “kaip čia visi taip išvažiuoja, gal reikia minimalų atlyginimą kelti?” (o su juo kartu ir kainas ir galbūt mokesčius). Mieli dėdės, laikas būtų pažvelgti ne į problemą, bet į jos priežastis ir jos priežasčių priežastis. Viską sugriežtindami ir “sueuropindami”, pamirštate, kad žmonių turimas turtas ir pajamos “nesueuropinti” ir, kuo mažiau turi, tuo sunkiau su dalimi to turto išsiskirti, ar tai būtų sena, bet tvarkinga, suremontuota (ir nesuvirinta iš trijų lavonų) mašina, ar tai maisto, paslaugų kainos, ar būsto nuomos kainos. Kol dėdė politikas nepagyvens su varguoliu kaime, kol nepabandys už minimumą duonos nusipirkti ir kokią “Audi bulką” paremontuoti bei aikštelėje įlenkto sparno reikalus su draudimu spręsti, tol nesupras, kodėl visi iš šitos šalies bėga, o nesuprasdamas nesiims reikalingų sprendimų, tik aklai viską “europins”.
Beje, nepateisinu “mašinos sulipdymo iš trijų”, tačiau priminsiu ne tokią ir seną akciją-mus visus gąsdino “keliuose važinėjančiais lavonais”, viešai eksponuodami sudaužytą trečios klasės kompaktą BMW, neva “suvirintą iš dalių”(jie patys iš tikro tą BMW supjaustė ir vėl suvirino). Žinote ką-vieną dieną grįžęs “pagooglinau” to automobilio crash testo nuotraukas (priminsiu-crash teste daužomas NAUJAS IR SVEIKAS automobilis). Ir ką-jos buvo identiškos tam “iš trijų suvirintam lavonui”. Žodžiu, naujų automobilių pardavėjai sėkmingai prastūmė viešųjų ryšių akciją, o valdininkai ant jos parašus padėjo ir rezultate apgadintą, bet struktūriškai sveiką, techniškai tvarkingą automobilį pasiūloma nurašyti (o savininkas paėmęs paskolą įpirks nebent kokią ekonominės klasės Dacią, kurios avarijos pasekmės būtų ne ką geresnės). Ir kišenės pildosi-ir valdininko, ir automobilių dylerio, ir bankininko, tik ne vargšo žmogaus, kuris vis labiau valdžia ir tvarka nusivilia.

Ką reiktų daryti? Visų pirma, dėdės politikai ir valdininkai privalomai turi pabūti rajone, provincijoje, privalomai supažindinami su problemomis ir žmonėmis akis į akį. Toliau, socialinė politika turi būti orientuota į socialinės nelygybės mažinimą. Sakote, “negalima mažinti mokesčių, nes nukentės biudžetas?” VELNIOP TĄ JŪSŲ BIUDŽETĄ-jei šeimos vos galą su galu suduria, apie kokį biudžeto nukentėjimą galima šnekėti? Biudžeto pajamas tai tie žmonės suneša per savo sumokamus mokesčius, pašalinkite žmones ir jūsų biudžetui šakės. Tiems, kurie skursta, turi būti užtikrinamos visos galimybės atsistoti ant kojų-nuo maisto iki būsto iki automobilio. Atvejais, kai senas, bet tvarkingas automobilis apgadintas, tačiau struktūriškai sveikas, suteikti jam galimybę lengvai grįžti į gatves-tam mes juk ir mokame draudimo įmokas, kad avarijos atveju nuostoliai būtų kompensuoti. Apskritai, tiesiog neteisinga, kai po mieste prabangūs Porshe, Mersedesai važinėja, o už kilometro kažkas galvoja, ko čia atsisakius, kad vaikui bent sūrelį išeitų nupirkti-ši nelygybė turi būti sumažinta. Toliau, turi būti įdėtos visos pastangos, kad kainos drastiškai nekiltų. Natūralu, kad yra infliacija, kad pinigai natūraliai nuvertėja, bet, kai kainos litais pavirsta kainomis eurais vienas prie vieno (žiniasklaidoje pavyzdžių daugiau nei pakankamai) ir kainos mūsų šalyje tampa tokios pat ar net didesnės nei labiau išsivysčiusiose šalyse, taip irgi socialiai neteisinga ir skatina gyventojus “ieškoti geresnio gyvenimo svetur”. Neseniai vienas ekonomistas įdėjo Airijos pavyzdį-jie sumažino darbo jėgos apmokestinimą su sąlyga, kad darbdaviai pakels atlyginimus. Nežinau, kiek tiesos ekonomisto pavyzdyje, galbūt reikėtų labiau įsigilinti, bet, kad Airija tapo “keltų tigru”, žino visi, na o mes Airiją tuo metu laikėme “svajonių šalimi”. Visi žino, kad kainas puikiai mažina konkurencija-reikėtų tą konkurenciją skatinti. Mastant apie konkurenciją, reikėtų ir PVM sumažinti-dabar gi vis daugiau mūsų pinigėlių iškeliauja į kaimyninę Lenkiją (per krizę PVM buvo pakeltas, bet po krizės taip ir nesumažėjo)-žiūrint iš konkurencinės pusės mums tai visiškai nenaudinga, nes pinigų ne daugėja, o mažėja-jie išteka pas kaimynus.

Energetiniai gėrimai

Perskaičiau ką tik straipsnį apie kultūristą, kurį užpuolė vėžys ir kuris pralaimėjo kovą, straipsnio autorius kaltę suvertė ant energetinių gėrimų, kurių “didelis cukraus kiekis pribaigė žmogų”. Vaje vaje, kaltas cukrus, kaltas energetinis gėrimas. Vienas klausimas kyla-kodėl neapkaltino to gėrimo KIEKIO? Pats tuos gėrimus ne kartą esu vartojęs, žinau, kad vienos skardinės užtenka 6 valandoms. Energetinis gėrimas savyje turi tam tikrų medžiagų, įskaitant kofeiną ir tauriną ir vitaminus, kurios “užturbina” protą ir kūną, prideda papildomos energijos. Deja, jei žmogus nepavalgęs, jėgos ir energija neatsiras-jei norite kažką pagreitinti, turite turėti ką ir kaip. Energetiniai gėrimai, kaip minėjau, “užturbina”. Kyla klausimas-o jei savo mašiną nuolat vaikytumėte geriausios traukos režimu? Jau nekalbant apie kuro sanaudas, variklis sugriūtų tikrai ŽYMIAI anksčiau, nei tikėjotės. Taip pat ir su jūsų organizmu-jei nuolat laikysite jį užturbintą, galiausiai kažkas neatlaikys, pavyzdžiui, širdis. Mūsų organizmas-tai ne šiaip 2 litrų motoras su DOHC (daug velenėlių), įpurškimu ir reguliuojamos geometrijos turbina. Jis turi normalaus funkcionavimo režimą, sugeba save “remontuoti”, “tiuninguoti”, prisitaikyti prie jam neįprastų salygų. Buvimas budriam pernelyg ilgai-tai irgi neįprasta sąlyga. Prie jos mūsų kūnas bandys prisitaikyti-ilgainiui kažkokiai keistai medžiagai (t y kofeinui:)) ) atsiras tolerancija, t.y., tas puodelis kavos ar skardinė Bulliaus ims veikti ne taip efektyviai, kaip norėtųsi. Dabar DĖMESIO!! Protingas žmogus supras, kiek savo kūną į ekstremumus galima varyti, jis jam duos pasiilsėti (pasižiūrėkite į sportininkus-ar daug jų nemigę treniruojasi?). Neprotingas supyks, kad “nebėra energijos”, kad “redbulio veikimas baigėsi”, ir išgers dar vieną dozę. O po to dar vieną, dar vieną, kol galiausiai neužteks ir 8 skardinių, kaip tam mirusiam kultūristui. Taip pat su 8 skardinėmis gaus aštuongubą dozę cukraus. Taigi, tokia logika vadovaujantis, mes organizmą “turbinsim”, kol jis prisitaikys, arba kažkas neatlaikys (o sportininkai daro visiškai kitaip, jie treniruojasi, tobulina fizinę firmą, tolygiai, ne staiga čiupdami didžiulį krūvį).
Dėl cukraus jau buvo mokslininkų įrodyta, kad per didelis jo kiekis kenkia, skatina vėžį. Cukrus saldus, jį valgyti malonu, tad, jei nejaučiame saiko ir nepasakome stop, irgi vystosi priklausomybė. Įprotis valgyti kažką saldaus iš tikro atsirado iš mūsų medžiais besikarsčiusių protėvių, kuriems prinokę vaisiai suteikdavo daugiau jėgų, energijos (http://www.livescience.com/2276-love-sweet-life.html). Vaisiai, žinoma, tais laikais buvo retenybė, priešingai nei six packas redbuliaus, kurį galime nusipirkti bet kada ir bet kur.
Kaip minėjau anksčiau, man redbulio skardinės efekto užtenka 6 valandoms. Tai puikiai tinka, jei reikia neužmigti, egzaminui pasiruošti, kažką iš Lenkijos vidurio parvežti nesustojant-energijos ir dėmesio tikrai užtenka. Kaip ir minėjau, BŪTINA užvalgyti-kaip paturbinsi savo kūną, jei malkos sudegę? Bet aš į Lenkiją ekspresu juk nevažinėju kasdien (o jei jūs važinėjate ir nuolat ir kuo skubiau, tai darykite išvadas-savo gyvenimą švaistote vėjais). Jei man reikia-suvartoju tą skardinę, bet po to daugiau jokio redbuliaus nebevartoju, galima sakyti, kūnui skiriu “detoksikaciją”. Tad trumpalaikis “užturbinimas” tikrai neturėtų mano kūno nuvarginti ar išvystyti pripratimo prie kofeino. Na o jei po važiavimo noriu miego, tai išgeriu lovos ir miego, o ne redbuliaus:)
Paskutinis svarbus momentas-mūsų minėtas mires kultūristas buvo kultūristas. Kuo ypatingi kultūristai? Jie stengiasi užsiauginti kuo daugiau svorio, o į ištvermę nesiorientuoja. Kad mėsytė kaip kokiam bekonui augtų greičiau, reikia daug statybinių medžiagų (baltymų), taip pat mėsytė puikiai auga nuo visokių steroidinių preparatų. Na, o tie preparatai, kurie skatina augti raumenų ląsteles, neabejotinai skatina augti ir vėžio ląsteles:) . Pridėkime daug cukraus, redbulio, mąstymo (apie tai, kas kenkia) trūkumą. Pridėkime dar poilsio trūkumą-miegas mums labai svarbus, nes poilsio metu vyksta minėtas organizmo remontas. Vualia-turime mirtiną kokteilį, kuris per kelis metus žmogų paguldo po žeme. Kaip gyventi-rinktis jums.

Vajetau-niekas nepasitiki Seimu!

Pastebėjau, kaip Šimašius palaikino A. Gelūno postą: “Kaip paprašyti pasitikėjimo žmonių, kurie tave pažįsta visai menkai ar visai nepažįsta? Kaip sužadinti pasitikėjimą kandidatu į Seimą – instituciją, kuria pasitiki labai menkas Lietuvos piliečių skaičius?

Bet vis viena prašau: pasitikėkite.”…

Išduosiu paslaptį-o jūs pamėginkite dirbti žmonėms. Kiekvieną karta priimdami sprendimą, pagalvokite apie rinkėjus, kurie už jus balsavo. Jei neturite ką veikti ar fantazija išseko, pagalvokite-kam šiuo metu blogai, kas kenčia nuo problemų, kam būtų galima padėti? Nežinau kaip-juokinga ar apgailėtina pavadinti situaciją, kai Seimo narys atvažiuoja į ligoninės priimamąjį ir tada pasipiktina-“vajei kaip čia viskas negerai! Kiek laukti reikia!”. Kitas Seimo narys staiga pasipiktina kokiais nors beglobiais vaikais. Arba emigracija. Arba švietimu. Arba kainomis. Norisi tik vieną frazę pasakyti-“labas rytas!”. Kur jūs buvote prieš tai? Politiku buvote ir prieš šešis metus-kodėl tada nieko nepastebėjote? Gal labai nepatogu buvo? Nuvažiuokite į kokį kaimą ir pagyvenkite su jais, bent pusę dienos. Pamėginkite į ligoninę nuvažiuoti, surinkite informaciją iš pacientų, iš personalo. Pašnekėkite su mokiniais (arba nusiųskite slaptą savo padėjėją, kad visi nebadytų pirštais “va Seimo narys reklamą darosi!” (p.s. ant kiek prisidirbti visi turėjote, kad taip visi sakytu?!). Surinkite informaciją, tada grįžkite, sušaukite savo padėjėjus, kelis kitus politikus iš savo partijos ir apibendrinkite rezultatus. Tada galvokite galimus sprendimus, išdiskutuokite juos. Jei reikia-su turinčiais problemų tuos sprendimus aptarkite. O tada-jūs juk Seimo narys-imkitės iniciatyvos. Sukurkite protingą, efektyvų, tinkamą tvarkos patobulinimą, ne šiaip kokį su daugybe spragų pažįstamiems, kur po to žiniasklaida pirštais baksnos. Staigus ir “netikėtas” problemos atradimas rodo-jūs nepakankamai viskuo domitės kaip tautos atstovas. Ta problema ten seniai brendo, kaip kokia skylanti namo siena, kol galiausiai ėmė plytos byrėti. Kad nepastebėjote to seniau-jums turėtų būti GĖDA, toks pastebėjimo vėlavimas rodo, kad per daug kitais reikalais buvote užsiėmę. O tai, kad jumis nepasitiki, rodo, kad jūs ne tik problemų laiku nepastebite, bet ir sprendimo imtis nenorite.
Apie paskutinius komentarus dėl emigruojančios tautos išvis nėra ką pasakyti. Į sceną traukia problemas-“visi emigruoja”, “reikia šviesti juos”, “kviesti sugrįžti”. Keisčiausia, kad niekas problemos šaltinio neištraukia į dienos šviesą-žmonės nusivylę, jais nesirūpinama, jie skurdinami, ignoruojami, išnaudojami-kodėl šitų problemų spręsti niekas nesiima? Atlyginimus darbdaviai sukande dantis didina, kai darbuotojų jau nebėra, kai jie jau seniai išvykę ir kokioje nors Britanijoje sukūrę savo šeimas, nusipirkę namus. Prieš tai darbdaviai nepamastė globaliau, toliau į priekį-“kiek mes galėsime tokius žemus atlyginimus laikyti? Kokia ateitis mūsų ekonomikos, mūsų šalies laukia?”. Jei šį klausimą pradėjus gvildenti, būtų galima mastyti apie kažkokią strategiją, planuoti, kaip kelti atlyginimus, kokie ryšiai reikalingi su darbo rinka, įdarbinta darbo jėga, nes jie galų gale juk irgi žmonės. Atlyginimai tada jau anksčiau būtų pradėję kilti, anksčiau būtų tinkamos socialinės apsaugos normos priimtos. Žodžiu, proaktyviai (iš anksto), o ne reaktyviai (tada, kai jau visi išvažiavę ir verslo neina plėsti, nes nebėra kam dirbti) mastant ir dirbant, būtų buvę galima išvengti emigracijos, socialinės degradacijos (kai tikras vyras tas, kuris daug degtinės kaime išgeria), valstybinių paslaugų (švietimo, medicinos, policijos) kokybės degradacijos.
Korupcijos skandalai rodo, kad TIK DABAR imtasi šių, (post)sovietinių problemų sprendimo. Dvidešimt metų (pirmuosius penkis metus pavadinkime persitvarkymo metais, ne viskas juk taip paprasta) tos problemos brendo, tiek pat metų kažkas šiltai sėdėjo ir kišenes pildė, tingėjo ir panašiai. Žodžiu, reikalingi efektyvumo sprendimai 20 metų vėluoja ir niekas jų nė nepalietė. Korupcija rodo, kad kai kurie (o gal net dauguma) vis dar masto “aš” o ne “mes”-“svarbu man gerai, o kad iš kitų kišenės, tai man vienodai”. Laikas būtų tai suprasti ir pakeisti-“mes” yra vakarietiškumo, modernumo, progresyvumo indikatorius, kur visi suvokia, kad jie yra svarbi, nors ir mažytė, didelio mechanizmo, vadinamo jų valstybe, dalis.

Tado tv conceptas

Tai butu TV, kurios isskirtinis tikslas-skatinti dometis ir mokytis. Per tv butu rodomos laidos apie technika, technologija, moksla-versla, finansus, marketinga, psichologija, chemija, fizika, biologija. Per tv rodytu paskaitas apie finansus ir ekonomika, fizika, chemija, biologija rodytu repotazus apie traukinius, laivus, ekskavatorius ir kita technika arba tiesiog rodytu filmukus is youtubes-elektra traukiniai aviacija transportas eismas zmones statybos visokie hackai ir konstravimas ir t.t. Taip pat padetu zmogui, atvertu akis, leistu nebebuti marionete, issprestu gyvenimiskas problemas.

Pirmadienis-transporto diena. Butu traukiniai, ju valdymas, varikliai, lektuvai, ju remontas, autotransportas, tiltai ir ju statyba, keliu tiesimo koncepcijos-nuo planavimo, projektavimo, eismo skaiciavimo, iki komunikaciju tiesimo, kelio tvarkymo (pagrindo, asfalto zenklu). Tiltai, ju veikimo principai, ka per sunkus sunkvezimis daro keliui, kodel mums atrodo, kad greitai lekti saugu, nors is tikro nesaugu. Sviesoforai, zalioji banga. Kas yra greideris, kam jis naudojamas? Kaip jis vairuojamas? Kas yra buldozeris? Kaip veikia draglainas?

Antradienis-fizikos ir chemijos diena. Kokia nors fizikos sritis, pvz, medziagu atsparumas. Kodel medziagos tokios o ne kitokios, kas buna, kai jas sukam, lenkiam, spaudziam, kaip paskaiciuoti ju tvirtuma. Ka priedai daro medziagai. Medziagu busenos, tamprumas, atsparumas. Statau nama-kaip paskaiciuoti jo tvirtuma? Toliau-elektronika. Puslaidininkiai, ju veikimo principai. Ka as galeciau su jais susikonstruoti? Kaip visa tai skaiciuojama? varzos, kondensatoriai, elementu deriniai ir ju veikimas, pvz RC, LC filtrai, diodu tilteliai, buck boost konverteriai, virpesiu konturai. Chemija: rugstys, sarmai, kaip jie veikia ir kodel. Kokios rugstys ir sarmai aplink mus? Kodel soda burbuliuoja, kodel cocacola nueda rudis? Ir ar tiesa, kad musu skrandyje yra rugstis, piktesne uz cocacola?

Treciadienis-verslo diena. Ekonomikos principai-pasiula ir paklausa. Kodel kaina tokia o ne kitokia? Kaip man pasiskaiciuoti kaina? Kaip zinoti, kad bankrotas pareina? Ir kas yra bankrotas, kas per ji vyksta? Kam priklauso turtas? Kokie yra imones rodikliai, ka jie reiskia? Makroekonomika: kas tie pinigai? Kas juos isrado, kaip jie veikia? Kodel pinigu buna per mazai arba per daug ir ka tada daryti? Kaip veikia tie investuotojai, kaip pasirenkamos investicijos? Derybos-kodel zmones derisi, kodel pardaveja atsisako nuleisti kaina ir kaip ja priversti? Marketingas: sugalvojau ideja-kaip zinoti, ar ji tinkama? Kodel kai kurios idejos zlunga? Rizikos valdymas-kas ta rizika ir akip ji skaiciuojama? Rizika-tai ne pavojus, tai-tikimybe, kad kazkas ivyks ne taip, kaip planavome.

Ketvirtadienis-kompiuteriu diena. Kompiuteriniai algoritmai-kaip jie veikia? Kokios yra duomenu strukturos, kas tie kintamieji, masyvai, kaip jie veikia? Kokius kintamuosius, masyvus mes turime savo galvoje? Ar mes is tikro vykdome programas? Mikroprocesoriai-kas yra ju viduje, kaip jie veikia? Kur as galiu panaudoti mikroprocesoriu, kur galiu ji nusipirkti? Kaip man ji susiprogramuoti? Kaip veikia Linux, kuo ji skiriasi nuo Windows, kaip galiu tinkamai panaudoti Linux? Kaip veikia kompo RAM, kietasis diskas? Kodel vieni kompiuteriai geresni uz kitus, kas yra ju viduje? Kodel kompiuterius reikia priziureti, kaip tai daryti?

Penktadienis-strategijos, politikos ir istorijos diena. Kaip atsiranda civilizacijos? Kaip ir kodel jos suzlunga? Kas yra demokratija, autoritarizmas, kaip tai veikia ir kada geriau? Kas yra karas, kada jis ivyksta, koku karu buna? Kaip laimeti kara, kokius ginklus naudoti? Kokios buna karo strategijos? Kas apskritai yra strategija, kaip man ja nusistatyti? Kaip Amerika tapo Amerika, kokie karai ten buvo ir del ko? Kokia dabar yra Amerikos kultura ir kodel? Indija-kodel ji tokia o ne kitokia? Kas suformavo Indijos kultura? Kas ta kolonizacija, kodel ir kieno deka civilizacija pleciasi? Britu kolonizacija-kaip ji vyko ir kodel? Kokia buvo britu kolonizacijos Indijai nauda ir zala? Ka daryti, kad mano civilizacija nesuzlugtu? Su kokiomis problemomis gali tekti kovoti? Kodel viena civilizacija sueda kita? Kas butu, jei pas mus atskristu ateiviai, kokia galetu buti ju civilizacija?

Sestadienis:pasidaryk pats diena. Kaip pasidaryti stala? kede? Kaip susitvarkyti elektra? Kokie saugumo reikalavimai? Kokios gali buti architekturos, kokie konceptai, principai ir kodel? Koki nama galeciau pasistatyti, kaip ji statyti, i ka ziureti? Kaip galima zaisti su spalvom, medziagom? Kaip galima pasilengvint gyvenima, ka galima pasigaminti is segtuku, smeigtuku, folijos, pleveles? Kur panaudoti sena padanga? Kaip sode pasijungti vandeni? Kaip pasidaryti saules/vejo elektrine?

Sekmadienis-filosofijos ir zmogaus diena. Kaip motyvuoti save? kaip netingeti? Ka darau blogai, kaip pasikeisti? Kokia zmoniu psichologija, kaip susirasti vaikina, mergina? Nemoku bendrauti, kaip ismokti, kaip tai daro kiti? Rukymas, gerimas, kaip tai veikia ir kaip to atsikratyti? Darbas:jauciuosi pervarges-ka daryti? Sefas mane engia-kaip pasipriesinti? Kokia gyvenimo prasme, ka gero nuveikiau, ka reiktu nuveikti, kaip issiaiskinti? Per daug nervinuosi, kaip atsipalaiduoti? kaip nebepykti? Kaip nebeimti i galva piktu zodziu? Kas yra vertybes ir kokios yra pas mane? Kaip tos mano vertybes veikia mano ir kitu gyvenima? As intravertas/ekstravertas-kaip man elgtis?