Linux autostart program on lxde

http://wiki.lxde.org/en/Autostart

How do I get wicd to automatically show me the networks available when my desktop starts?

Add a .desktop file to your ~/.config/autostart directory (create one if not available) with 3 lines saying :

[Desktop Entry] 

Type=Application

Exec=wicd-client -n

On xfce

 

Xubuntu / Xfce

Auch unter Xfce gibt es Werkzeuge, um beim Anmelden des Benutzers auszuführende Programme zu verwalten. Die Sitzungsverwaltung befindet sich unter

  • “Einstellungen -> Einstellungsverwaltung für Xfce4 -> Sitzung und Startverhalten -> Automatisch gestartete Anwendungen”

bzw.

  • “Einstellungen -> Einstellungen -> Sitzung und Startverhalten -> Automatisch gestartete Anwendungen”

Nun kann man vorhandene Einträge (de-)aktivieren und über “Hinzufügen” weitere zu startende Programme einfügen.

Lubuntu / LXDE

Neben den systemweiten Einstellungen (siehe Openbox) verwenden LXDE und Lubuntu den gleichen Mechanismus wie Unity, GNOME und Xfce: .desktop-Dateien im Ordner ~/.config/autostart/. Unter Lubuntu existiert mit “Einstellungen -> Sitzungseigenschaften” (oder “Einstellungen -> Desktop-Sitzungseinstellungen”) ein grafisches Werkzeug, das das De-/Aktivieren von Autostart-Einträgen, aber (bisher) nicht das Hinzufügen bzw. Entfernen von Programmen ermöglicht (siehe auch Autostart manuell bearbeiten).

…. and I actually have lxde on my raspberry, so
https://www.raspberrypi.org/forums/viewtopic.php?f=28&t=136177
worked. You have to put stuff into lxsession/????/autostart file:
Actually that’s a bit trickier than it would seem. So I just did a bit of testing and this worked for me.

I used this line in ~/.config/lxsession/LXDE-pi/autostart

My line was @iceweasel, so it would start the kiosk.

 

Why StopXam is dangerous to regime

I sometimes like watching russian “reality show” StopXam (xam, from russian, translates to cad, tha one, who is rude, careless and selfish). The show is about citizens with initiative, who fight against road rules abusing drivers-parking and blocking traffic, driving down the sidewalk trying to pass traffic jams and so on.

Some people call the country Wild Russia. No doubt-what else can you call it, where officials are corrupt or dont care, where people project their power by knowing others in institutions. Thus “the more people you know, the powerful you are and the more you can do”. But a group of citizens from putinist movement “Nashi” (“ours”) tried to change it. (The most ironic thing is that persons from the movement fight against those having protectorate and corruptive links in the system, that created the movement). They started asking drivers to drive off and not block the traffic, not to park cars where it is not allowed (on the sidewalk, in the lane)-doing everything in a very polite, but persistive manner. If there were no drivers in cars or they didnt obey, they would stick a half-windshield size sticker, saying “I dont fucking care, I drive how I like”. Later they started blocking the sidewalks to cars, politely asking the disobeyers to go back. No doubt such actions caused certain reactions-from negotiations, to threats to physical violence to trying to drive over the road-blockers. But noone would get an exception-diplomats, politicians, rich businessmen, (ex)maffia members-no one. So no doubt reactions were threats, shotguns, baseball bats, although the activists didnt pull back, called the police and the offenders would get punished for traffic violations, for illegal guns. So, why am I writing about this?

The main thing is, that such initiatives are forms of democracy-you risk your health, you stand against so that rules abusers, that are not taken care of by police, are given borders to their “I do what I want” attitude. You do it not only for yoursel, but for others, you fight it to show, that everyone is equal and everyone must obey, you propose yourself as a representative of others, that not only talks, but does and does it not of his selfishness, but of selfless reasons (if you teach the abusers, other non abusing citizens, including the one, who takes action, will benefit from it). Lack of initiative usually means, that everyone is too afraid, too busy to act or they simply dont believe, that anything would change. Initiative means otherwise. And, remembering the rocketing levels of corruption, inequality, abuse and snub in Russia and ineffectiveness of its officials, there is no doubt, that people want changes but are too afraid to reach for them or dont believe anything can be changed. Proving that hope can become a reality, can encourage others to seek initiative too and thus finally it might cause a chain reaction which would topple over the Putins (and exsoviet) regime as it is based on “friends”, “corporations” and “deals between ours” (what is actually the symptoms of corruption) and doesnt care about ordinary citizen, whom StopXam is protecting. Thats why such movement is a lit match near a stack of hay and all neccessary control should be taken by the regime that it doesnt go out of control. This could be a reason why recently russian authorities outlawed the StopXam movement-I wouldnt be surprised at all. And I personally am very happy that such movements exist in Russia-this means not everything is lost, there is hope, that one day we would have a powerful but friendly neighbour, not the one that every time looks for opportunity to put some control on- and get benefits from its neighbours.

Kodėl turėčiau pasidaryti pats?

Artėja vasara. Artėja šilti orai. Artėja piknikai sode. Jau mastau ko man reikėtų: reikėtų sūpynių (beje, sūpynės, pasirodo, Ū ilgoji),reikėtų suoliuko, reikėtų namelio, reikėtų lėktuvo, reikėtų kosminio laivo, reikėtų mirties žvaigždės, kad putinas bijotų. Na su paskutiniais trimis gal šiek tiek sunkiau būtų, bet pirmus tris tikrai įmanoma rankomis pasidaryti. Suoliukai ir sūpynės kaip kokie kekšės parsiduoda, gašliai atkišę savo kojas, varžtus ir kitas dalis, ir kaina tokia, kad, paskaičiavus, geriau apsimoka sėdėti darbe, o uždirbus pinigų-nusipirkti. Bet pamastykime giliau-kas gaus pinigėlių už sūpynių, suoliuko pagaminimą? Kas įgaus įgūdžių, pamankštins rankas ir vaizduotę? Nagi kiniečiai, indai ir visi kiti. O už pinigus, kuriuos gaus Kinija, bus nupirkti lėktuvnešiai, naikintuvai, bombos ir jais bus trolinamas likęs pasaulis. Na žinote ką, gal ačiū-apsieis kiniečiai ir be mano pinigėlių. Jau geriau pats savo rankas, fantaziją įjungsiu ir viską pasidarysiu. Aišku, varžtų ir kitų jungiamųjų konstrukcinių elementų nesusikonstruosiu, tačiau dalis, iš kurių gims namelis ar sūpynės ar suoliukas, galiu pasidaryti ir pats-reikės tik medžiagų, grąžto, atsuktuvo, pjūklo, metro. Ir VISKAS. Patobulės įgūdžiai, pailsėsiu nuo kompiuterinio kompiuterizuoto darbo ir, jei ateis TEOTWAWKI (pasaulio pabaiga, kai visa esama sistema grius, viskas pasikeis, dings internetas, parduotuvės, Seimo nariai ir kt.), aš tikrai nepasimesiu, mokėsiu susikonstruoti tai, ko reikės:) Galiausiai, galėsiu visiems pasigirti-“pats pasidariau!”.

Ar savo gyvenime darote rizikos analize?

Už akių užkliuvo straipsnis, kaip “per 25 minutes šeima prarado viską”-kaime sudegė namas su visu turtu. Ugniagesiai važiavo 25 minutes. Šeimininkė sakė, kad bandė gesinti gaisrą, bet “miegamasis jau degė kaip laužas”. Gaisras kilo nuo netvarkingos elektros instaliacijos. Pamasčiau-šeima gyveno kažkur užkampyje, toli nuo miesto, nuo ugniagesių, ligoninės. Ar jie kada susimastė “kas būtų, jei būtų”? Ar pamastė, kas būtų, jei kiltų gaisras, audra, pavojingos sveikatos problemos, koks tuomet būtų veiksmų planas, kokiais veiksmais reikėtų minimizuoti nuostolius?

Panašu, kad ne. Gesintuvas parduotuvėje kainuoja 30 eurų, nupirkus porą jų, gaisrą būtų buvę galima kurį laiką gesinti, iki atvažiuotų ugniagesiai. Be to, kas kažkiek laiko, ypač sename name, būtina patikrinti elektros instaliaciją, jei reikia-kažką pakeisti, laidus, rozetes, jungtukus, pakeisti iš tarybinės elektros armatūros į modernią. Tai kainuotų gal 300-500 eurų. Atrodo jau nemažai, tačiau turto sudegė už nepalyginamai didesnę sumą-manau, nuostolius būtų galima įvertinti bent 30 tūkst eurų. Pora gesintuvų kainuotų 60/30000=0.2 procento nuostolių sumos (dvi tūkstantasias), nauji laidai su jungtukais- 500/30000=1.5 procento sumos (šimtadalį vertės to, ką reikės išleisti viskam iš naujo pastatyti, susipirkti. Dūmų jutikliai, manau, irgi nekainuotų daug-moteris nuo jų pypimo būtų pajutusi beįsiplieskiančią ugnį. Filmuose rodo, kaip visi bent kiek pasiturintys turi šiuos dalykus, na o mes juk tarybiniai žmonės-mums tai atrodo nesamonė, tie kvaili reikalavimai-pasipinigavimas. Tačiau, kai kažkas įvyksta, tada jau griebiamės už galvų, nors su tokiomis menkomis sumomis būtų buvę galima sumažinti nuostolius. Garantuoju, šeima nepagalvojo, kiek iki jų truktų atvažiuoti ugniagesiams, policijai, greitajai pagalbai, neatsižvelgė, kokių priemonių reiktų imtis, iki tarnybos atvažiuos. Įvertinus šiuos laiko tarpus, įvertinus priemonių ir galimai prarandamo turto vertę ir to pasekmes, manau atsakingiau žiūrėtume į pasiruošimą. Patikrinti elektros instaliaciją irgi ilgai netrunka-atjungiate elektrą, nuardote rozečių dangtelius, pažiūrite kas viduje, ar laidai nesiliečia, patikrinate, ar gerai priveržti, jei reikia-priveržiate, tada vėl viską sumontuojate. Toks darbas truktų maksimum dvi-tris valandas, tačiau išgelbėtų turtą. Pagaliau, veiksmų planas irgi būtų padėjęs. Prisiminkime astronautus, pilotus, stiuardeses-jie nuolat treniruojasi, kad žinotų, ką daryti, jei kas nutiktų. O mes juk nesam prastesni-kažkam atsitikus, nepasimestume, nepanikuotume, nes žinotume, ka imti, kaip gesinti, kur kreiptis, ko tikėtis ir panašiai.

Ilgesniam laikui dingus elektrai, daug kas garantuotai pultų į paniką-interneto nėra, ryšio nėra, televizoriaus nėra, net šaldytuvas nebeveikia! Tačiau, šaldytą maistą suvyniojus į paklodes ir foliją, jis turėtų laikytis gana ilgai, turint žibintuvėlį, radijo stotelę, baterijų, vandens, maisto ir sprendimą šildymuisi [ne paslaptis, kad net šiuolaikiniams katilams reikia elektros], galima visai neblogai išgyventi. O jei dar rankos tiesios-iš saulės elemento, akumuliatoriaus, laidų ir dar kelių prietaisų galima susikonstruoti energijos šaltinį. Gerai, kai šalia turite parduotuvėlę, kur, jei kas, pardavėja įrašys į sasiuvinį, o atsiradus elektrai-atiduosite skolą. O jei parduotuvėlės netoliese nėra? Teks tuo pasirūpinti.

Rimčiau sutrikus sveikatai ir gyvenant kur nors vienkiemyje, vienas iš sprendimo variantų būtų telefonas, maldaknygė ir rožančius-išsikviečiate pagalbą ir meldžiatės, kad ji suspėtų. Mūsų šalis medikopterių neturi, greitoji gali ir pasiklysti pakeliui, ką daryti tada? Na nebent turite medikamentų ir žinių, kaip jais naudotis arba jūsų kaimynas tai išmano (ir jūs jam aišku, iš anksto atsilyginate-ar kumpiu, ar šašlykais, ar dėže alaus. Kodėl iš anksto? Kad jis suvoktų, kad yra potencialus jūsų ir aplinkinių gelbėtojas. Jei žmogus, išmanantis mediciną, išvažiavęs-jūsų bėdos ka tik padidėjo). Tokiu atveju galite gelbėtis iki atvažiuos greitoji pagalba. O jei kiekvieną kartą sutrikus sveikatai tokios ruletės žaisti nenorite-teks keltis arčiau miesto.

Valdant savo riziką, reikėtų imti konkretų įvykį, paklausti savęs “ką tada daryčiau? Kaip likviduočiau pasekmes? Kur man kreiptis? Ką turėčiau turėti? Kur turėčiau eiti, ką pasiimti?”. Žinant, kur padėti svarbūs dokumentai, pinigai ir turint planą, juos greitai susirinkti nebūtų problema. Taip pat reikėtų pagalvoti “kas (koks įvykis) gali nutikti? Kaip rutuliotųsi įvykis? Kokios galimos įvykio priežastys?”-tai vadinama prevencija, kai analizuojam, kaip išvengti kažko, kas dar nenutiko. kas kažkiek laiko reiktų pasitreniruoti, prisiminti visą veiksmų planą, atlikti prevencines priemones. Ir be abejo, močiučių išmintis (kurios miestiečiai gali ir nesuprasti)-“nelaikyk visų kiaušinių viename kašike!” 🙂

Mūšis be ginklų

Akis užkliuvo už straipsnio, kaip Estijoje nemokamai dalinamos koloradinės juostelės. Skaičiau, galvojau, ir staiga tik žybt galvoje mintis! Taigi čia mūšis, eilinis mūšis, mes juk kariaujame su savo didžiaja kaimyne! Ir šautuvų čia nėra-vietoje jų-mintys, žodžiai, simboliai, veiksmai. Kiekvienas mūšis turi tikslą-susilpninti priešininko pajėgas, paimti tvirtovę, išvaryti priešą lauk. Šiuo atveju-išplatinti savo simbolį, siekiant paveikti priešo sąmonę. Kitais atvejais-žodžiais, komentarais, simboliais “užimti” vietą neutralių žmonių galvoje, panašiai, kaip kariaujant karštąjį karą, užimamos teritorijos.

Kiekvieną kartą, kai ginčijamės su kokiu nors vatniku, mes kariaujame mūšyje. Tačiau ne visada mūsų ginklai adekvatūs-kartais vatniko tikslas yra mus išblaškyti, kartais-mus įtikinti, kartais tiesiog paskleisti savo informaciją, na, maždaug, kaip paskleidus srutas žydinčioje pievoje, kad ji ne tokia graži būtų ir niekas joje nebeatsisėstų, o dar geriau-kad ir gėlės imtų vysti.

Mes kontratakuodami ne visada pasirenkame teisingus ginklus. Jei vatniko tikslas yra trolinti ir erzinti, įtikinėdami jį mes veltui gaištame laiką ir gadiname nervus, kadangi mes jį niekuo neįtikinsime-jis juk specialiai čia atėjo paerzinti ir pateršti (pats bandžiau šį metodą-kai vatniką ėmiau trolinti atgal, net ne įrodinėdamas, bet išsidirbinėdamas, šis iškart mane užblokavo).

Jei vatniko tikslas-paskleisti mums iškreiptą teisybę, tokiu atveju neiškreipta teisybė su faktais ir melo įrodymais-visai efektyvus ginklas. Žinoma, tada reikia nepamiršti užtvirtinti visko, vatniką ar jų grupę pažeminant, prikabinant jam melagio etiketę, kad niekas juo nebetikėtų, o jei dar meluos-užtrolinti, kad melai taptų nebeefektyvūs, arba tiesiog atžymėti “melagis”, kad kiti žinotų ir nebekreiptų dėmesio.

Vatniko tikslas taip pat gali būti manipuliuoti jausmais. Jis papostins kokį nors pranešimą, kuris kažkam aktualus, kažką suerzins, kazkam sukels kitokius jausmus. Tie, kuriuos, paveiks pranešimas, taps jo ginklu-jie ims reaguoti taip, kaip vatnikas norėjo. Tokiais atvejais visai gerai būtų parodyti, kiek manipuliatyvi yra ši informacija, reikėtų sukelti paveiktiesiems šiek tiek gėdos. Gėda-geras jausmas, žmogus pasijunta lyg maišu per galvą gavęs ir dažniausiai iš savo elgesio pasimoko. Svarbiausia-leisti paveiktajam oriai atsitraukti, nes nuo aklo pykčio gali nukentėti ne tik vatnikas.

Taigi, kiekvienas žingsnis, kiekviena operacija turi iš anksto nustatytą tikslą ar net kelis. Mums reikia išsiaiškinti, kokie tie tikslai ir panaudoti ar sugalvoti būdą jiems neutralizuoti. Labai svarbu visus šviesti apie manipuliacijas, propagandą, jos tikslus, metodus-kiekvienas naujas metodas yra naujoviškas ginklas-, kad su tuo susidūrę žmonės žinotų kas tai ir kaip pasipriešinti, kaip elgtis.